Mykolas Drunga. Popiežius ir kapitalizmas

Mykolas Drunga

Pernai, kai popiežius Pranciškus paskelbė savo pirmąjį apaštališkąjį raginimą „Evangelijos džiaugsmas“, jo pareiškimai apie ekonomiką ir apie tai, ką jis pavadino „abejingumo globalizacija“, sukėlė pasaulyje daug daugiau dėmesio nei katalikų tintiesiems skirta jo žinia apie evangelijos dvasią. Bet ir tie pareiškimai ūkio klausimais nebuvo kaip reikiant suprasti.

Taip bent mano Amerikos Tenesio universiteto komunikacijos mokslų profesorius Arthuras W. Huntas ir dėl to parašė straipsnį, kurį balandžio 3 d. paskelbė svetainė „American Conservative“. Jame A. W. Huntas aiškina popiežiaus mintį, įstatydamas ją į platesnį kontekstą.

Anot profesoriaus, savo apaštališkuoju raginimu „Evangelijos džiaugsmas“ popiežius norėjo pasakyti, kad „nepasiturinčiųjų problemų negalima išspręsti „tik paprastu pašalpos davimo ir gavimo mentalitetu“. Tai kuo gi, jei ne tuo? Čia dokumentas aiškus: „ogi geresniu pajamų paskirstymu“.

O kaip tai būtų galima įgyvendinti? Nagi per „valstybių, įpareigotų saugoti bendrąjį gėrį, teisę“ statyti šiokias tokias užtvaras prieš „absoliučią rinkos autonomiją ir finansinę spekuliaciją“.

Kitaip tariant, popiežius pasisakė už malonesnį ir švelnesnį kapitalizmą. Tiesa, jis nepateikė smulkesnių nurodymų, kaip tai paversti tikrove, išskyrus žodžius, kad „mes nebegalime toliau pasitikėti nematomomis jėgomis ir nematoma rinkos ranka“ ir kad „reikia sprendimų, programų, mechanizmų ir procesų, specifiškai nukreiptų į geresnį pajamų paskirstymą“.

O kaip tik pastarieji žodžiai daugelį dešiniųjų ir išgąsdino, nes žodžiai „pajamų paskirstymas“, suprask „perskirstymas“, girdi, „atsiduoda socializmu, kurį kai kas laiko vienintele ir akivaizdžia alternatyva kapitalizmui. Bet yra ir trečias sprendimas, kurį daugiau nei šimtmetį palaikė gausybė Romos sūnų ir dukterų“.

Ir būtent šį sprendimą A. W. Huntas ir siūlo, nors „pats popiežius Pranciškus „Evangelijos džiaugsme“ įsakmiai nesirėmė savo pirmtakais ar katalikų intelektualais, palaikiusiais trečiąjį ekonominės tvarkos būdą.

Vis dėlto politika, leidžianti suklestėti smulkesniems ekonominiams vienetams ir tuo pat metu vertinanti darbą ir platesnę turto savininkystę, tikrai suderinama su katalikišku socialiniu mokymu.

Juk Pranciškus yra tik vienas iš kelių moderniųjų laikų popiežių, kritikavusių kapitalizmą. Pramoninės revoliucijos viršūnėje popiežius Leonas XIII aptarė turtingų ir vargšų žmonių nelygybę savo 1891-ųjų metų enciklikoje  „Rerum Novarum“, kurioje išdėstė darbininkų ir darbdavių savitarpio pareigas.

Darbininkai privalo lojaliai atlikti jiems patikėtas užduotis ir atsisakyti smurto bei turto naikinimo veiksmų. O darbdaviai privalo mokėti algą, iš kurios įmanoma šiaip taip pragyventi, suteikti laisvų dienų religinėms šventėms bei poilsiui ir atostogoms ir atsižvelgti į darbininkų pajėgumą, amžių ir lytį.

Enciklika ne tik skatino gerbti darbininko orumą, bet ir teigė, jog turėti nuosavybę yra pagrindinė žmogaus teisė pagal prigimties įstatymą. Darbdavys turi teisę į turtą, tačiau darbininkui turi būti suteikta galimybė žengti pirmyn taip, kad ir jis galėtų įsigyti turto.

Enciklikos „Rerum Novarum“ 40 metų sukakčiai pažymėti popiežius Pijus XI pakartojo privačios nuosavybės laisvoje visuomenėje pamatinį būtinumą enciklikoje „Quadragesimo Anno“, kuri dar kartą pabrėžė teisingų atlyginimų ir padorių santykių tarp darbuotojų ir darbdavių svarbą.

Pijus XI ypač akcentavo smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių reikalingumą tam, kad socialinėje tvarkoje laikytųsi atsvara prieš monopolizuojančių jėgų ir valdžių grėsmes. O popiežiai Pijus XII ir Jonas Paulius II įtaigiai kalbėjo apie solidarumą – idėją, kad mums reikia asociacijų, idant išsilaikytume ir suklestėtume ekonomiškai.

Šie popiežiai davė pradžią protingoms katalikų kritikoms kapitalizmo blogų pasekmių atžvilgiu. Britų rašytojas, istorikas Hilaire‘as Bellocas sakė, jog grynajam kapitalizmui valdant būtų nuolatinis nedarbas, badavimas gatvėse, amžina suirutė.  Jis manė, jog modernusis kapitalizmas – nestabili jėga ir konfliktuojanti su moralinėmis laisvės teorijomis.

H. Belloco amžininkas, Gilbertas K. Chestertonas su juo visiškai sutiko, ir abu skyrė daug savo energijos kritikuodami tai, ką laikė esant „vergiška valstybe“. Tai ekonominė sistema, kurioje nelaisva nesavininkų dauguma dirba laisvos savininkų mažumos malonumui.

H. Bellocas ir G. K. Chestertonas palaikė tokią ekonominę sistemą, kuri, nebūdama socializmo ar komunizmo forma, numato plačiausią privačios gamybinės nuosavybės panaudojimą. Geriausia į tai žiūrėti kaip į humanišką mikrokapitalizmą“, – rašė A. W. Huntas ilgame straipsnyje, kurio apžvelgėme tik mažą dalį.

Šis  rašinys svetainėje „American Conservative“ sulaukė daug komentarų. Keli iš jų atkreipė dėmesį į tai, jog kapitalizmas nebūtinai tolygus laisvosios rinkos sistemai, nes pastarojoje kapitalas nėra vienintelis ir svarbiausias dalykas, o turi bendradarbiauti  lygiomis teisėmis su darbo jėga, kurio atstovai irgi turi teisę dalyvauti jų darbo dėka išsilaikančios įmonės valdyme.

Kitas komentatorius priminė krikščionės rašytojos Dorothy Sayers klausimą: „O koks yra darbo tikslas?“ ir atsakymą: „Žmogus sukurtas tam, kad eitų Žemės valdytojo pareigas. Ir dėl to jam reikia patikėti turto“.

Tačiau būti savininku krikščioniška prasme tai ne tik turėti kelias dalis investiciniame fonde, kuris savo ruožtu turi akcijų daugybėje didžiulių firmų.

Tikra savininkystė reiškia stabilų ir viešą santykį tarp asmens ir jam priklausančio daikto. Turėti akcijų ar dalį investiciniame fonde tai nėra tikra savininkystė ir nepatenkina žmogaus poreikio eiti Žemės plotelio valdytojo pareigas“, – rašė vienas komentatorius straipsniui apie trečiąjį kelią tarp kapitalizmo ir socializmo.

Taigi, pagal čia aptartą socialinį mokymą, kiekvienas žmogus turi teisę iš savo uždirbtų pajamų įstengti su laiku įsigyti bent plotelį nekilnojamojo turto, kurio niekas negalėtų prievarta iš jo atimti.

Štai kodėl, nuo savęs pridursime, ta sistema, kurios žlugimą V. Putinas laiko didžiausia XX amžiaus tragedija, mums yra nepriimtina.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *